Muzikos terapija priskiriama specialiosios pedagogikos sričiai. Ji skatina vaikų psichomotorinę raidą: stambiąją ir smulkiają motoriką, judesių koordinaciją, padeda vaikui atsipalaiduoti, suteikia teigiamų emocijų, sumažina skausmą ar susijaudinimą, lavina pažintinius ir bendravimo įgūdžius, skatina kalbos, atminties, mąstymo, dėmesingumo raidą.

Muzikos pedagogas įvertina vaiko muzikinius, elgesio, bendravimo, pažinimo bei motorikos gebėjimus. Po to aptaria jo būklę bei muzikos terapijos ar ugdymo poreikį ir naudą su tėvais ir raidos specialistų komandoje (jei vaikas gydomas stacionare) ar grupės personalu (jei vaikas gyvena kūdikių namuose). Gydymo tikslų siekia panaudodamas jaudinančius, stimuliuojančius, raminančius, emocinius ir funkcinius muzikos efektus. Muzikos pedagogas sudaro muzikinio ugdymo bei muzikos terapijos programas, sprendžia apie individualių ir grupinių užsiėmimų poreikį ir dažnumą, atsižvelgiant į vaiko amžių, raidą ir bendrą sveikatos būklę.